|
|
Post by Tadas on Apr 26, 2010 13:21:38 GMT 3
Tadas paziurejo i vaikina, kurio dar nera mates ir atsisukes i ji, o paskui i Lina paklause:
-Kaip suprast?
|
|
|
|
Post by Steve on Apr 26, 2010 14:18:57 GMT 3
Steve istiese ranka:
- Steve, Linos vaikinas.
|
|
|
|
Post by Tadas on Apr 26, 2010 14:45:11 GMT 3
Tadas paziurejo i Lina truputi pakreipdamas akis. Tadas norejo nusiplauti, bet jis toks nebuvo. Istiese savo ranka:
-Tadas... - nutese niuriu balsu - bet man Lina apie tave nieko nesake, dabar mes esame pora - paziurejo jis neuztikrintai i Lina.
|
|
|
|
Post by Steve on Apr 26, 2010 16:46:48 GMT 3
- Mes draugaujam nuo 8 klases. Nezinau kuo tu savelaikai, bet jos vaikinas esu as. Lina gali patvirtinti. - rginamai pakstelejo ja i lupas.
|
|
|
|
Post by Tadas on Apr 26, 2010 19:01:55 GMT 3
-As laikau save Tadu, Linos vaikinu... Man nesvarbu nuo kiek tu su ja draugauji, bet man svarbu, kad dabar as su ja draugauju - nusisypsojo jis pagiezinga sipsena Stevui ir Lina prisiglaude prie saves, gana tvirtai - ir prasau nebuciuoti mano merginos!
|
|
|
|
Post by Steve on Apr 26, 2010 19:16:26 GMT 3
- Klausyk, gaidy, nenori grazuoju, tai galime ir kitaip. - syptelejo pats. - Lina, papasakok jam. Pavyzdziui apie musu pirma karta.
|
|
|
|
Post by Tadas on Apr 26, 2010 19:19:13 GMT 3
-Visu pirma as cia gaidziu nematau isskyrus tave, o antra man nesvarbu jusu pirmas kartas. As Myli Lina ir man nesvarbu kas buvo. Bet Lina dabar draugauja su manimi! - atsove jis prieeidamas arciau Stevo.
|
|
|
|
Post by Steve on Apr 26, 2010 19:21:06 GMT 3
- Mylek ja kiek nori, esme tame, kad tai meile be atsako. Zodziu, nenervink merginos, mums jau metas namo. - vos ne isplese Lina is jo ranku ir paeme i savo glebi.
|
|
|
|
Post by Tadas on Apr 26, 2010 19:25:52 GMT 3
-Tu gali atsargiau. Ji moteris, o ne koks skudaras, kad galetum ja tampyt! - atkirto Tadas piktu ir garsiu balsu, o tada paeme Linos ranka.
-Lina kaip viskas suprast? - paklause jis ziuredamas tik i ja.
|
|
|
|
Post by Lina on Apr 27, 2010 15:57:19 GMT 3
Lina atsibudo is leto transo. Prabegusiu metu vaizdai susiliejo su pastaraja savate ir...viska sumaise. Ji is visu jegu stengesi sau irodyti, kad Steve nebera. Kad tai tebu grazus sapnas pries dar grazesne diena. Taciau jis ir vel cia. Vel salia. Ir vel buciuoja. Praejo pakankamai daug laiko, kad Lina suvoktu, jog tai jis. Bet laikas neuztemde buciniu saldumo ir savitumo. Ta uzgniauzta sirdies dalis kaip vulkanas - vel pradejo veikti. "Kokia as naivi..." pagalvojo mergina.
Tada pradejo lyti. Lasai krito ant galvos, ant blakstienu, salanciu ranku. Lietus tarsi bande nulpauti sirdgela. Lina nesuprasdama ka daro, atsisedo ant zoles. Ji dar buvo sausa. Pries akis perbego juodas seselis. Stevo seselis. Mergina ji pazintu net aklinoj tamsoj. Lina atsistojo, issitrauke sketi ir issiskleide ji. Vis negaledama susivokti pasake tik kelis zodzius.
-Nepyk, Tadai... Juk zinai, kad nieko nebutu iseje... Nepyk... Lina nusisuko ir nuejo taku...
|
|
