|
Post by Emily on Nov 4, 2009 21:39:49 GMT 3
Zigmas, budamas geros sirdies (nes darbo metu jau spejo pora fleskiu alaus ipist), sako: - Varom pas mane xebra, vistiek mano zmona kurcnebyle, tai proto nepapis ir pastaugt galesim. Kaip nutare, taip ir padare. Grizo, susedo prie stalo, papjauste zakuske, zmona kitam kambary telika ziuri. Jau xebrantai spejo apsilt, kai Zigmo boba isirauna i kambari. Paima duonos rieke, patrina i pyzda ir ismeta pro langa. Ziuri visi apsale... Zigmas pasoka, paima bobai uz galvos, nuleidžia prie klyno ir padaro pora ritmingu judesiu. Po to iskisa zmonos galva pro langa, paima zagirona ir supila jai ant galvos. Xebra jau susirupino, galvoja Zigmui jau pizda, nuo kaukolinio sharai susisuko. Sako: - Zigmai, ble, raminkis, nx cia dirbi nesamones, prisigeriai buk savo vietoj. Zigmas ramekas, atsauna: - Nesinervuokit, cia musu bazaras toks. Ji sako: "pyzdink duonos parnest", o as atsakiau: "ciulpk bybi, lauke lietus lyja"
;D ;D ;D ;D ;D ;D ;D ;D ;D ;D ;D
|
|